Automobilių ralis – automobilių lenktynės, rengiamos atvirose ar
uždarose trasose, kuriose varžosi modifikuoti ar specialiai tam
suprojektuoti automobiliai. Šios lenktynės nuo kitų skiriasi tuo, kad
lenktyniaujama daugiausia bendro naudojimo keliais, principu „iš taško A
į tašką B“, pravažiuojant kontrolinius punktus. Lenktyniniu režimu
sportininkai važiuoja tik specialiuose, uždaruose greičio ruožuose
(sutrumpintai vadinamais GR). Nuo vieno greičio ruožo iki kito
lenktynininkai važiuoja atvirais keliais, laikydamiesi visų kelių eismo taisyklių ir griežtai nustatyto laiko limito.
1950 m. įvyko pirmosios Méditerranée-le Cap lenktynės Afrikos žemyne, kurių ilgis 1600 km nuo Viduržemio jūros iki PAR. Šios lenktynės vyko iki 1961 m., kai dėl politinių aplinkybių buvo nutrauktos. 1953 m. Rytų Afrikoje įvyko ralis Coronation Safari, kuris vėliau pervadintas į Safario ralį – tapusį vienu iš Pasaulio ralio čempionato etapu, po kurio sekė Maroko ir Côte d’Ivoire raliai. Tais pačiais metais startavo Australijos ralis Redex Round Australia Trial.
Septintajame dešimtmetyje Kanadoje prasidėjo vienas ilgiausių ir labiausiai varginantis ralis – Shell 4000. Be to, tai vienintelis FIA patvirtintas ralis Šiaurės Amerikoje.
Terminas „ralis“, kaip autosportas, pirmą kartą pavartotas 1907 m. sausį
vykusiame pirmajame Monte Karlo ralyje. Iki XX a. trečiojo
dešimtmečio pabaigos šis terminas buvo mažai vartojamas. Pirmosios tokio tipo
varžybos, palaikomos laikraščio Le
Petit Journal, įvyko 1894 metais tarp Paryžiaus
ir Ruano,
kurios sukėlė didelį visuomenės ir automobilių gamintojų susidomėjimą. Prizus
įteikė žiuri pagal surinktus pranešimus iš visų stebėtojų važiavusių
kiekviename automobilyje. Nugalėtojais buvo paskelbti Panhard ir Peugeot.
Šis įvykis buvo lenktynių keliais pradžia, tarp Prancūzijos
ir kitų Europos
šalių miestų. Šiame laikotarpyje atsirado daug taisyklių, egzistuojančių ir
šiais laikais: atskiras automobilių startas, kontrolės punktai trasoje, kelio
ženklai ir legendos, daugiausia žvyro
dangos keliai, varžybos vyksta bet kokiu oru ir visais metų laikais. Trasose
sutinkamos brastos
ir siauros trasos atkarpos, praeinančios gyvenviečių gatvelėmis.
Lenktynės išpopuliarėjo ne vien tik Europos šalyse. Pietų Amerikoje buvo surengtos ilgiausios lenktynės, suskirstytos į dieninius etapus, bendras distancijos ilgis 8000-9500 km. 1940 m. pirmosiomis lenktynėmis tapo Gran Premio del Norte, kurios tęsėsi nuo Buenos Airių iki Limos ir atgal. Jose nugalėjo Chuanas Manuelis Fanchijas su perdarytu kupė Chevrolet. Šis renginys pakartotas 1947 m. , o 1948 m. surengtos dar ambicingesnės lenktynės Gran Premio de la América del Sur, kurios tęsėsi nuo Buenos Airių iki Karakaso (Venesuela). Šiose lenktynėse Fanchijas pateko į avariją, kurioje žuvo jo šturmanas. Po to, 1950 m., atsirado greita ir pavojinga Carrera Panamericana trasa, kurios ilgis 3075 km. Ji prasidėjo nuo Gvatemalos iki JAV sienų, o lenktyniaujama buvo iki 1954 m.1950 m. įvyko pirmosios Méditerranée-le Cap lenktynės Afrikos žemyne, kurių ilgis 1600 km nuo Viduržemio jūros iki PAR. Šios lenktynės vyko iki 1961 m., kai dėl politinių aplinkybių buvo nutrauktos. 1953 m. Rytų Afrikoje įvyko ralis Coronation Safari, kuris vėliau pervadintas į Safario ralį – tapusį vienu iš Pasaulio ralio čempionato etapu, po kurio sekė Maroko ir Côte d’Ivoire raliai. Tais pačiais metais startavo Australijos ralis Redex Round Australia Trial.
Septintajame dešimtmetyje Kanadoje prasidėjo vienas ilgiausių ir labiausiai varginantis ralis – Shell 4000. Be to, tai vienintelis FIA patvirtintas ralis Šiaurės Amerikoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą